Mirštmiegis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis klinikinę mirtį arba mirties miegą, t. y. būseną, kai žmogus atrodo miegantis, bet iš tikrųjų yra miręs. Tai senas arba poetiškas žodis, vartojamas literatūroje ar istoriniuose šaltiniuose.
Pavyzdžiai:
1. Medicina: „Po sunkios operacijos pacientas įsilįdo į mirštmiegį.“
2. Literatūra: „Karžygys užsnūdo mirštmiegį po kautynių.“
3. Istorija: „Senovės kronikose mirtis dažnai vadinama amžinuoju mirštmiegiu.“
Trumpai: Mirštmiegis – klinikinė mirtis, vaizdingai lyginama su miegų; vartojama metaforiškai ar senojoje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.