Mirštgyvelė – tai mitologinė būtybė lietuvių tautosakoje, žmogaus pavidalo padaras, kuris miršta žiemą ir atgyja pavasarį (dažnai siejama su gamtos ciklu).
Pagrindinės savybės:
- Gyvena po žeme, uolomis ar pelkėmis.
- Žiemą užmiega („miršta“), pavasarį atsikelia.
- Kartais laikoma žemės, derlingumo dvasia.
Pavyzdžiai iš folkloro:
1. Pasakojama, kad mirštgyvelė žiemą būna kaip akmuo, o pavasarį vėl judėti pradeda.
2. Kai kuriuose variantuose – būtybė, kuri gali pranašauti ateitį ar saugoti paslaptis.
Trumpai: Tai simbolinė gamtos atgimimo ir mirties ciklo personifikacija lietuvių mitologijoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.