Mirkla – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis paslaptį, slėpinį, mįslę ar neaiškų dalyką.
Pavyzdžiai:
- „Senelis žino daug mirklių apie mišką.“
- „Šis įrašas – tikra mirkla mokslininkams.“
- „Pasakojo mirklas, kurių niekas nesuprato.“
Sinonimai: paslaptis, mįslė, slėpinys.
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.