mirkaila

Terminas „mirkaila“ reiškia sumišusį, apsvaigusį, apsvaigintą žmogų (pvz., nuo alkoholio, emocijų, netikėtumo). Tai šnekamosios kalbos žodis, dažnai vartojamas šiek tiek juokais ar panieka.

Pavyzdžiai:
1. Po vakarėlio jis buvo visiškai mirkaila – negalėjo normaliai kalbėti.
2. Nuo tos naujienos aš likau kaip mirkaila – taip nustebau, kad negalėjau nieko suvokti.
3. Nežinai, ką kalba, esi mirkaila? – kreipiamasi į sumišusį žmogų.

Trumpai: „Mirkaila“ – apsvaigęs, sumišęs žmogus.

Įrašas
Paaiškinimas	Terminas „mirkaila“ reiškia sumišusį, apsvaigusį, apsvaigintą žmogų (pvz., nuo alkoholio, emocijų, netikėtumo). Tai šnekamosios kalbos žodis, dažnai vartojamas šiek tiek juokais ar panieka. Pavyzdžiai: 1. Po vakarėlio jis buvo visiškai mirkaila – negalėjo normaliai kalbėti. 2. Nuo tos naujienos aš likau kaip mirkaila – taip nustebau, kad negalėjau nieko suvokti. 3. Nežinai, ką kalba, esi mirkaila? – kreipiamasi į sumišusį žmogų. Trumpai: „Mirkaila“ – apsvaigęs, sumišęs žmogus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.