miklýbė. miklỹbė.
1. miklumas, vikrumas: Miklýbė to vaiko – kaip vijurkas!. Buvo tai žmonės, kurie visokiais keliais ir miklybėmis stengėsi iššokti iš darbininkų tarpo.
2. stiprumas, tvirtumas.
3. kietumas: Sėklunlizdas džiūdamas miklybę kremblėtą įgaunąs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.