Miklybė – tai retas, poetiškas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis minkštumą, švelnumą, gležnumą (dažniausiai apie audinius, odą, plaukus ar gamtos reiškinius).
Pavyzdžiai:
1. Velnio kailio miklybė (iš liaudies sakmių – apie minkštų, brangų kailį).
2. Pilkų debesų miklybė (poetiškai apie švelnius, neryškius debesis).
3. Jos plaukų miklybė (apie švelnius, šilkninius plaukus).
Pastaba: Vartojamas daugiausia literatūroje, tautosakoje ar metaforiškai. Kasdienėje kalboje dažniau sakoma „minkštumas“ ar „švelnumas“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.