mìklas, -à (-i). miklus:
1. Jų vaikiukas gana mìklas. Kad ir mažas, ale miklas. Mìklas vaikinas. Šarka yr mìklas paukštis. Miklì šarka. Miklas kai vijurkas. Miklas kai čigono kančius. Mìklas kap šuva.
2. Mìklią rykštutę pasipjoviau.
3. Mìklas kūnas gurgžda. Mìklas kelis, kad pašala gruodas, t. y. kietas. Miklà žemė, kieta. Miklà žemė – negal įarti. Mìklas sūris – negali įkąsti. Miklà oda – negali įpjauti. Bulvės dar mìklos, neišvirė. Nakvynę kur gavę, turia gulėti ant siaurų, trumpų ir miklų suolalių. Miklą riešutą neveiku parkąsti. Miklà uola.
4. Mìklas kiaušinis. Miklù mazgu moterystės.
5. užkietėjęs, nejautrus: Miklos širdys. bus suminkštintos. Graudingi jo pamokslai trupino mikliausias širdis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.