Miesčionėlis – tai mažybinė arba švelniai juokingu/paniekintu atspalviu forma nuo žodžio miesčionys (miesto gyventojas).
Naudojama apibūdinti tipišką, paprastą miesto gyventoją, dažnai su konotacijomis:
- ribotas požiūris,
- rutiniškas gyvenimo būdas,
- per daug įprastas, be ypatingų ambicijų.
Pavyzdžiai:
1. Jis – tikras miesčionėlis: visada einąs tais pačiais maršrutais ir bijo bet kokios naujovės.
2. Mano kaimynas – geras miesčionėlis, kuriam didžiausia išgyvenimą – naujos kavos aparato įsigijimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.