mieruoti

.
mierúoti, -úoja, -ãvo.

1. matuoti: Ejo mierúodamas žemę. Du pjovė, švytavo, trečiasis lankelę mieravo. Liepė sunešt iš visos apylinkės virves ir mieruot, ar gili duobė. Braška medelis lūždamas, mieruoja žemę (visu ilgiu išsitiesia) griūdamas. Mierúo [ja] ir tau vel [nia] s kailį (greit mirsi) . Tu viską savu sprindžiu mieruoji (pagal save sprendi) . Dešimtį kartų mieruok, vieną kartą pjauk.

2. seikėti: Avižas mieravo, mieravo, tik du karčiu atmieravo. Pirma viedrais meilę mieravo, o ant galo šaukštais.

3. žiūrėti, ar tinka, derinti: Liepė paimt slūgoms tą čeveryką ir. mierúoti visoms panoms. Prejo ir ta, kur buvo gražiausia, ir pradėjo suknią mieruotis.

4. taikyti: Prisidėjo šautuvą prie žando, mieruoja šaut. Eina strielčiukas par dvarą, mieruoja gegutę nušauti. Atbėg zuikis, atstriukuoja, randa strielčių bemierúojant.
kleckùs mierúoti žiovauti: Eik gulti, migla viena, kleckùs mierúoji jau.
atmierúoti.

1. atseikėti: Atmierúoti tris stiklines cukraus. Ta pačia nes miera, kokia mieruojate, bus jumus atmieruota.

2. atmatuoti: Pirma atmierúok [medžiagą],
paskui kirpk.
išmierúoti. išmatuoti: Tik gerai išmierúok pamušalą. Aš išmierúosiu jūrių dugnelį, aš išnardysiu jo gilumėlį. N'išmierúojamas. Ar kas kada išmieravo padangių aukštybes?! Turguj duona išmieruota. Neižmestuojamą (neišmieruojamą) mielaširdystę garbinu.
akim̃ išmierúoti atidžiai peržvelgti vertinant: Pasižiūrėjo kavolis in viešnią, akim išmieravo.
numierúoti.

1. numatuoti: Jis ėjo numierúotais (lyg numatuotais) žingsniais.

2. nutaikyti: Strėla iššautoji ing numieruotąjį čielių.
pamierúoti

1. pamatuoti: Tiesos gailėjimas ne skaičiumi metų est pamieruotas, bet kartumu dūšios. Ima. dovanas pamieruotas, aba su miera.

2. pažiūrėti, ar tinka, paderinti: Ar kelnes tau pamierãvo? Pamierúok, a tę tavo pėdos? Pamierúok, pamierúok, pamierãvęs atiduok. Pasimierúok, kad ir nepirksi.

3. nusitaikyti: Eidami per girią, pamatė zuikį, vienas pamierav [o] šaut. Jis tą muškietą kyšt pamieravo į tą paukštę – toj paukštė jau negyva.
pérmieruoti. pármieruoti. iš naujo pamatuoti.
primierúoti.

1. seikint ko pripilti, pridėti: Kiek rugių primierãvot?

2. primatuoti: Primieruoti (drobės).

3. mieruojant priskirti: Juk mes savo primieruotąsias ganyklas išplėšėm.

4. pažiūrėti, ar tinka, priderinti (drabužius): Prisiėmė ant saũ primierúot.
užmierúoti

1. matuojant pažymėti; nustatyti, skirti: Kur est tie daiktai, kurie metu, nuog Dievo užmieruotu, gema?

2. nusitaikyti: Netoli karaliaus dvaro, jau norėdamas nutūpt, pažeme lėkė, ir jį pamatė viens medinčius, užmieravo, trinkt ir nušovė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'mieruoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x