Mierkavonė – tai silpna, drebulėjanti šviesa, dažniausiai apibūdinanti pirmą aušros arba paskutinio saulėlydžio šviesą, taip pat menką švytėjimą (pvz., žvaigždžių, žarijų). Tai poetiškas, retesnis žodis.
Pavyzdžiai:
1. Rytinė mierkavonė jau glostė kalnų viršūnes.
2. Tamsioje naktyje matėsi tik žvaigždžių mierkavonė.
3. Laukte ugnies mierkavonė dar švietė silpnu švytėjimu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.