Metija – tai nedidelis kaimo dvaras ar sodyba, dažniausiai valdoma baudžiavos panaikinimo laikotarpiu (XIX a. Lietuvoje). Terminas kilęs iš rusų kalbos („ме́стечко“ – miestelis), tačiau lietuvių kalboje įgijo specifinę reikšmę.
Pagrindinės reikšmės:
1. Žemės valda, kurią valstietis gaudavo iš dvaro ir už ją atlikinėjo prievoles (pvz., dirbęs tris dienas per savaitę).
2. Mažas užstatytas sklypas su pastatais, kurį valstietis galėjo išsinuomoti ar įsigyti.
Pavyzdžiai vartojime:
- „Po baudžiavos panaikinimo 1861 m., valstiečiai gavo galimybę įsigyti metiją.“
- „Senelis pasakojo, kaip jo tėvas dirbo grafui už metiją.“
- „Rašytojuose dažnai minimos metijos kaip skurdžių valstiečių buities vieta.“
Trumpai: Metija – istorinis terminas, reiškiantis valstiečių ūkį ar žemės sklypą, susijusį su baudžiavos panaikinimu Lietuvoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.