.
metélninkas (-nykas), -ė (mietelnik).
1. juokdarys, cirko artistas: Kai eidavo vengrai, tai nors turėjome metélninkų: jie ir štukų, ir juoko pridarydavo. Metelnykas iš to vaiko, jis be baikų nieko nepadarys.
2. nepastovus žmogus, vėjavaikis: Metélninkas mėčiojas kaip uosių varpstė. Kurs duoda ir atema, darkčiojas, voliuojas, plepa, pats nežino, ką darąs, mėtos še, čia, tas metélninkas. Tu tam savo sūnui ne viską pavesk: jis toks metélninkas, tau viską praleis. Ji tokia metélnykė, kad su ja negali rodos gaut.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.