x
mė́stė. mė́ste. mėstè norisi, rūpi: Šiandien man mėstė itin gerus linus nurauti ir suglobti visus, kas tik ant dirvos yra. Kad tik būčiau žinojęs, kad mėstė tik imt ir duot į ausį. Klausau klausau – negaliu iškęst: mė́ste pasakyt, ir gana. Taip pasidarė ant jų pikta, mė́ste tuoj sudaužyt, kad nė po akių jų nebūt. Tai mėstè duot ant galvą už tokią kalbą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.