Mėstė – tai veiksmažodžio mesti (mesti, svaidyti) praeities laiko trečiasis asmuo (jis, ji, jie, jos).
Reikšmė:
Veiksmas, kai kas nors metamas (svaidomas), pvz., į šalį, į orą, į taikinį. Gali būti vartojama ir perkeltine prasme.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
- Jis mėstė akmenis į ežerą.
- Vaikai mėstė sniego gniūžtes.
2. Perkeltinė prasmė:
- Ji mėstė į mane įtariamus žvilgsnius.
- Kalbėdamas jis mėstė sąvokas be aiškumo.
Trumpai: „Mėstė“ reiškia „metė“ arba „svaidė“, naudojama apie praeities veiksmą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.