mergiokštė
Mergiokštė – tai lietuvių liaudies dainų ir folkloro personažas, jauna mergina, dažniausiai vaizduojama kaip graži, nekaltą, romantišką meilę patirianti herojė. Pavadinimas kilęs iš žodžių „mergaitė“ ir „žolė/žiedas“ (plg. „žibuokštė“), tad reiškia tarsi „žiedų mergaitę“ – grynų, gamtos darnių moteriškumo įsikūnijimą.
Pagrindinės savybės:
- Jauna, graži, nekaltą.
- Dažnai susijusi su gamta (gėlėmis, pievomis, upeliais).
- Patiri meilės ilgesį, sielvartą ar atsisveikinimą (pvz., ištekėjimą, skyrybas).
- Kartais – simbolinis lietuvių merginos/dvasios įvaizdis.
Pavyzdžiai iš liaudies dainų:
1. „Mergiokšte lelijėle, kas tave užaugino?“ – klausiama apie jos grožį ir kilmę.
2. „Mergiokštė raudonų žiedų, aš tavęs niekad nepamiršiu“ – meilės ir atsiminimo simbolis.
3. Dainose dažnas motyvas: mergiokštė verkia prie upelio, laukia mylimojo ar skundžiasi tėvų sprendimu ją išleisti už nemylimo.
Trumpai: mergiokštė – tai poetiškas, idealizuotas merginos įvaizdis lietuvių liaudies kūryboje, simbolizuojantis jaunystę, grožį ir jautrią širdį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.