.
mergicà. mer̃gica.
1. paaugusi mergaitė: Mano mergicà – melžėja. Darbšti buvo ta mergicà. O ana mergicà y [ra] kokios penkiolekos metų.
2. maža mergaitė, mergytė: Mergicà palikta viena. Mergìcos (dukterys) keturios, vaikai du. Mergicìkė kai lėlikė – kaip gali pykti ant tokios.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.