menkabėgis

Menkabėgis – tai žmogus, kuris menka, silpna būklė, dažniausiai dėl ligos, senatvės ar išsekimas.
Sinonimai: silpnuolis, nebegalis, alėpus.

Pavyzdžiai:
1. Po ilgos ligos jis tapo tikras menkabėgis.
2. Senas menkabėgis sunkiai kėlėsi iš suolo.
3. Iš bado ir vargų daugelis tampa menkabėgiais.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'menkabegis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Menkabėgis – tai žmogus, kuris menka, silpna būklė, dažniausiai dėl ligos, senatvės ar išsekimas. Sinonimai: silpnuolis, nebegalis, alėpus. Pavyzdžiai: 1. Po ilgos ligos jis tapo tikras menkabėgis. 2. Senas menkabėgis sunkiai kėlėsi iš suolo. 3. Iš bado ir vargų daugelis tampa menkabėgiais.