Melnyčia – tai senas lietuviškas terminas, reiškiantis malūną (vandens, vėjo ar rankinį).
Pavyzdžiai vartojime:
1. Senelis pasakojo, kaip upėje stovėjo senovinė melnyčia.
2. Kaimo kraštovaizdyje išsiskiria atstatyta vėjo melnyčia.
3. Po kelio pamatėme griuvusią melnyčią.
Trumpai: Tai tradicinis malūno pavadinimas, dažniausiai vartotas tautosakoje, senuosiuose tekstuose ar poetiniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.