meldžionis, -ies.
1. maldininkas: Nepasisekus totoriai paleido kalbas, būk ten buvę meldžionys, o ne ginkluota minia.
2. kas dalyvauja tikėjimo vardu vykdomame kare, kryžiaus karų dalyvis: Tokius karės žygius … vadino kryžiaus karėmis, o einančius žmones į tas kares – meldžionimis. Konradas Jungingenas užkvietė iš visos Europos meldžionis lietuvių mušti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.