meldė́jas, -a. meldė̃jas, -à.
1. prašytojas, maldautojas: Tu meldėja mylestų.
2. kas lanko maldininkų susirinkimus, meldžia maldas; Dievo garbintojas, maldininkas: Tada ją nuvedė pas vieną ūkininką, kuris buvo didelis meldėjas. Jau keli ir atsirado, kurius kiti meldėjais vadino, kai kad pas mus juos šaukia maldininkais. davatka.
3. garbintojas: Jisai tada ant aukšto vežimo tūkstančių jo meldėjų važinėjamas. Tikrieji meldėjai tėvo melsis dvasėje ir tiesoje.
užmeldė́jas, -a. užmeldė̃jas, -à. užtarėjas: Jie turi daug užmeldėjų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.