mė́klyti, -ija (-yja), -ijo, mė̃klyti. mėklinti:
1. Jis mė́klija, kad aš taip padariau. Aš mė́kliju, kad šiais metais nauda neužderės, ba blogas pavasaris. Anas nežino, tik mė́klyja.
2. Aš mė́klijau, ką gerai gyvensiu, ale prisė [jo] blogai.
3. Aš truputį mėkliju, truputį numanau, kaip ten buvo. | Kaziukas jau mė́klija skaityti. Tavo kepurę lyg mė́kliju [matęs].
įsimė́klyti.
1. įsižiūrėti, įsistebėti: Žiūrėk, ir įsimėklys į tą mergą. Mat katram kokia įsimė́klija, tai nebegali ir atsitraukt.
2. įsidėmėti: Man įsimė́klijo (įstrigo) galvon. Visus tuos žodžius giliai įsimėklijo ir niekados nebeužmiršo.
numė́klyti. pastebėti: Nenumė́klijom, kap ir pavasaris atejo.
pamė́klyti.
1. pagalvoti, pasvarstyti: Reikia pamė́klyt pirma, tada daryt. Pamė́klij (pamėklyk) gerai, ar išeis čionai, ar neišeis.
2. pastebėti: Saugokis, kad tik tėvas nepamė́klytų.
užsimė́klyti įsidėmėti: Vakar ažsimė́klijau, kataram daikte palikau grėblį, ė šiandie nuejus neradau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.