x
mėklùs, -ì.
1. sumanus, guvus, supratingas: Tamošius mėklija ir čebatus pasiūti – jis mėklùs žmogus.
2. pastabus: Nuo jo nepasislėpsi, ba jis mėklùs.
mė̃kliai. įdėmiai: Jis praeidamas mėkliai pasižiūrėjo.
3. aiškus, žymus, ženklus: Kelias jau mėklùs – galim jau važiuot miškan.
mėklù. Mėklù, kur nueita. Jau aušta, ir važiuot bus mėkliau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.