meiliniñkas (-inỹkas), -ė.
1. meilikautojas, pataikautojas: Meiliniñkas meilumu verčiasi, viską meiliai daro.
2. svetnora: Kurs meilija svetimą gerą, tas meiliniñkas.
3. kas myli, mylėtojas: O kartais gal atsirastų tarp lietuvių ir žemaičių toki meilinykai žmonystės (žmonijos), kuri dar keletą knygelių [parašytų].
4. meilužis: Venk kekšę (meilinykę), jeib neįkliūtumbei ing jos žebangus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.