Marmesys – tai senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „marmalas, uogienė, sutirštintas vaisių sirupas“. Kilęs iš žodžio marmėti (tirštėti, kūdėti).
Pavyzdžiai:
- Senovėje marmesiu teptą duoną valgydavo kaip skanėstą.
- Uogienė virtas iš braškių – tai tikras marmesys.
- „Iš virto vaisių padaryk marmesį“ (iš senų receptų).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.