Marmesijimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, nuolatinį lietų (krūpėjimą), dažniausiai rudenį ar ankstyvą pavasarį. Jis apibūdina nedidelį, monotonišką lietų, kuris gali trukti ilgai.
Pavyzdžiai:
1. Rudenį dažnas marmesijimas priverčia nešiotis lietpalčius.
2. Išėjo į lauką, nors marmesėjo, bet lietus buvo toks švelnus, kad net neerzino.
3. Keliautojus pavargino marmesijimas – nei sustoti, nei saulės pamatyti.
Sinonimai: krūpėjimas, dulksna, smulkus lietus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.