mandūra

Mandūra – tai senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „kumelė“ (patelė arklis). Vartotas iki XX a. pradžios, dabar – archaizmas.

Pavyzdžiai:
- „Prie kiemo stovėjo graži mandūra.“
- J. Bretkūno Biblijoje (XVI a.): „ir atvedė asilą ir mandūrą“ (Mt 21,7).
- Sinonimai: kumelė, kobyla (patinas – eržilas, žirgas).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'mandura' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Mandūra – tai senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „kumelė“ (patelė arklis). Vartotas iki XX a. pradžios, dabar – archaizmas. Pavyzdžiai: - „Prie kiemo stovėjo graži mandūra.“ - J. Bretkūno Biblijoje (XVI a.): „ir atvedė asilą ir mandūrą“ (Mt 21,7). - Sinonimai: kumelė, kobyla (patinas – eržilas, žirgas).