mandrõčius, -ė. gudreiva, gudruolis, išminčius: Jis toks mandrõčius. Oi, tu mandročiau, tu manę apgavai. Mandrõčius atsirado – da jis mane kamandavos! O išgirdę tą pjudymą, išvėsę mūsų mandročiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.