Malūninkiūtė – tai lietuviškas žodis, reiškiantis mažą vėjo malūnėlį (paprastai vaikišką, dekoratyvinį ar žaislinį). Dažnai vartojama kaip mėgstama, mažybinė forma.
Pavyzdžiai:
1. Vaikų kalba: „Žiūrėk, močiutė, sukonstravau malūninkiūtę iš popieriaus!“
2. Aprašymas: „Sode puošybai stovi medinė malūninkiūtė su besisukančiais mentais.“
3. Perkeltine prasme: „Jos džiaugsmas – tarsi suktųsi linksma malūninkiūtė.“ (vaizdingai apie greitą judesį ar energiją).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.