maldauniñkas (-nỹkas), -ė.
1. kas meldžiasi, maldininkas: Jau iš to muno vaiko nebūs maldauniñkas. Aš menka maldaunỹkė. Davatkelė maldauninkė – viso svieto liežuvninkė.
2. kas maldauja, prašo: Neseniai iš kalėjimo paleido maldauninką, davusį malonės prašymą. Teismas tokio maldaunyko pasigailėjo ir nubaudė tik sąlyginai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.