Lūžterėjimas – tai lūžio ir atspindžio reiškinys, kai šviesa sklinda iš optiškai tankesnės terpės į optiškai retesnę terpę, o kritimo kampas viršija ribinį kampą. Tuomet šviesa nepereina į antrąją terpę, o visiškai atsispindi jos riboje.
Trumpai:
- Atsiranda, kai šviesa eina iš tankesnės terpės (pvz., vandens, stiklo) į retesnę (pvz., orą).
- Kritimo kampas > ribinis kampas.
- Šviesa nepereina, o visiškai grįžta į pirmąją terpę.
Pavyzdžiai:
1. Vandens paviršius iš apačios – povandeniniu akiniais žiūrint į paviršių, jis atrodo kaip veidrodis tamsoje.
2. Šviesolaidžiai – šviesa laikosi viduje dėl nuoseklaus visiško atspindžio sienelėse.
3. Deimantų blizgesys – daugkartinis lūžterėjimas sustiprina švytėjimą.
4. Miražas – šilto asfalto ar dykumos atveju, kai šviesa iš oro sluoksnio atsispindi nuo tankesnio šalto oro sluoksnio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.