Lupinėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, atidų, smulkų ieškojimą, naršymą, tardymą (dažnai per daug smulkmeniškai ar įkyriai).
Pagrindinės reikšmės:
1. Smulkus ir lėtas paieškos / naršymo būdas (pvz., informacijos).
2. Įkyrus ir smulkus klausinėjimas, tardymas.
3. Lėtas ir atidus darbas su smulkiais daiktais.
Pavyzdžiai:
1. Informacijos paieška:
Lupinėjau archyvuose, kol radau reikalingą dokumentą.
2. Klausinėjimas:
Nustebau jo lupinėjimu – klausinėjo kasdienių smulkmenų.
3. Darbas su detalėmis:
Visą rytą lupinėjau su sulaužytais telefonais.
Sinonimai: naršymas, tardymas, smulkiojimas, kabinėjimas.
Naudojamas: Šnekamojoje kalboje, dažnai su neigiama atspalvio prasme (įkyrumas, pernelyg didelė smulkmeniškumas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.