lunkė

Lunkė – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „šulinys“ arba „duobė, kurioje telpa vanduo“. Dažniausiai vartotas apie negilų, natūralų vandens telkinį ar šulinį.

Pavyzdžiai:
1. Kaimelyje seniai buvo lunkė, iš kurios ėmė vandenį.
2. Po liūties pakeliui susidarė lunkė.
3. Tas tvenkinys iš pradžių buvo tik nedidelė lunkė.

Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau sutinkamas senuosiuose raštuose ar tarmėse.

Įrašas
Paaiškinimas	Lunkė – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „šulinys“ arba „duobė, kurioje telpa vanduo“. Dažniausiai vartotas apie negilų, natūralų vandens telkinį ar šulinį. Pavyzdžiai: 1. Kaimelyje seniai buvo lunkė, iš kurios ėmė vandenį. 2. Po liūties pakeliui susidarė lunkė. 3. Tas tvenkinys iš pradžių buvo tik nedidelė lunkė. Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau sutinkamas senuosiuose raštuose ar tarmėse.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.