lundūnis

„Lundūnis“ – tai senovinis lietuviškas žodis, reiškiantis vilnonį arba vilnonį drabužį (dažniausiai sermėgą, apsiaustą). Kilęs iš žodžio „lunda“ (vilna).

Pavyzdžiai:
1. „Apsivilkęs šiltą lundūnį, išėjo į šaltį.“
2. „Senelis savo tamsųjį lundūnį laikė skryniai.“
3. Iš literatūros: „Lundūniu apsigaubęs, sėdėjo prie židinio.“ (vaizduojamas tradicinis drabužis).

Pastaba:
Šis žodis šiuolaikinėje kalboje beveik nenaudojamas, sutinkamas senuosiuose raštuose ar tarmėse.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'lundunis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Lundūnis“ – tai senovinis lietuviškas žodis, reiškiantis vilnonį arba vilnonį drabužį (dažniausiai sermėgą, apsiaustą). Kilęs iš žodžio „lunda“ (vilna). Pavyzdžiai: 1. „Apsivilkęs šiltą lundūnį, išėjo į šaltį.“ 2. „Senelis savo tamsųjį lundūnį laikė skryniai.“ 3. Iš literatūros: „Lundūniu apsigaubęs, sėdėjo prie židinio.“ (vaizduojamas tradicinis drabužis). Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje beveik nenaudojamas, sutinkamas senuosiuose raštuose ar tarmėse.