x
lum̃pis. lùmpis.
1. kas nevikrus, nevykėlis, ištižėlis: Ir piemenys tam lum̃piuo par nosį brauko. Ką jis pabėgs, toks lum̃pis būdamas. Lùmpis arklys neturia bėgščios (bėgštos), yr be išeigos. Lùmpis ta višta, trumpos kojos, be zgrebnumo. klišakojis: Nors gyvojoj pusėj neausk, vaikas gi lumpis bus.
2. kas eidamas klumpa, klupčioja. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.