luinys

Luinys – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą, silpną, menką daiktą ar būseną. Dažnai vartojamas su neigiamu atspalviu, pabrėžiant niekingumą, menkumą ar nepilnavertiškumą.

Pavyzdžiai:
1. Daiktui apibūdinti:
„Tai ne namas, o kažkoks luinys.“
„Perkame butą, o gavome šį luinį.“

2. Būsenai ar veiksmui:
„Jo pasiekimai – tik luinys, palyginti su tikru talentu.“
„Visa tai – luinys, nesvarbu.“

Sinonimai: niekuris, menkystė, niekas, dulkė (perkeltine prasme).
Dėmesio: Retai vartojamas oficialioje kalboje, dažniau – šnekamojoje ar emocingame kontekste.

• Pavardės: Luinys

Įrašas
Paaiškinimas	Luinys – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą, silpną, menką daiktą ar būseną. Dažnai vartojamas su neigiamu atspalviu, pabrėžiant niekingumą, menkumą ar nepilnavertiškumą. Pavyzdžiai: 1. Daiktui apibūdinti: „Tai ne namas, o kažkoks luinys.“ „Perkame butą, o gavome šį luinį.“ 2. Būsenai ar veiksmui: „Jo pasiekimai – tik luinys, palyginti su tikru talentu.“ „Visa tai – luinys, nesvarbu.“ Sinonimai: niekuris, menkystė, niekas, dulkė (perkeltine prasme). Dėmesio: Retai vartojamas oficialioje kalboje, dažniau – šnekamojoje ar emocingame kontekste.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.