lūgojimas

Lūgojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, liūdną garsą (pvz., vėjo, vilko, sielvarto). Dažniausiai vartojamas poetiniame arba perkeltiniame kontekste.

Pagrindinės reikšmės:
1. Ilgas, niūrus garsas (apie gamtą, gyvūnus).
2. Perkeltine prasme: ilgesys, sielvartavimas, skundas.

Pavyzdžiai:
1. Miške girdėjosi vilkų lūgojimas.
2. Vėjo lūgojimas prie lango kėlė nerimą.
3. Jos širdyje sklido lūgojimas – ilgesys už tėvynę.

Sinonimai: kauksmas, dejavimas, ūjimas (priklausomai nuo konteksto).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'lugojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Lūgojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, liūdną garsą (pvz., vėjo, vilko, sielvarto). Dažniausiai vartojamas poetiniame arba perkeltiniame kontekste. Pagrindinės reikšmės: 1. Ilgas, niūrus garsas (apie gamtą, gyvūnus). 2. Perkeltine prasme: ilgesys, sielvartavimas, skundas. Pavyzdžiai: 1. Miške girdėjosi vilkų lūgojimas. 2. Vėjo lūgojimas prie lango kėlė nerimą. 3. Jos širdyje sklido lūgojimas – ilgesys už tėvynę. Sinonimai: kauksmas, dejavimas, ūjimas (priklausomai nuo konteksto).