Lūgnė – tai maldos arba prašymo forma, dažniausiai poetinė, kuria kreipiamasi į dievybę, aukštesniąją jėgą arba idealą, prašant pagalbos, palaimos ar išganymo.
Pagrindiniai bruožai:
- Emocingas, paklusnus tonas.
- Struktūrizuota (iškilimas, prašymas, išvados).
- Dažna tautosakoje, religinėje ir patriotinėje literatūroje.
Pavyzdžiai:
1. Tautosakinė:
Mielasis Dieve, duok man sveikatos,
O pinigus aš susirasiu pats.
2. M. K. Čiurlionio eilėraštis „Lūgnė“:
Vėl klumpu, Dieve, prieš Tavo altorių...
3. Patriotinė (V. Kudirkos „Tautiška giesmė“):
Lietuva brangi, už tave mirti...
Trumpai: Lūgnė – tai maldų / prašymų žanras, išreiškiantis atsidavimą, pagalbos siekį ar garbinimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.