ložė́tas, -a. su ložėmis, išgulęs, sudribęs, išlaužytas. Kūliai turi būti ne iš ložėtų rugių iškrėsti. Čia taip ložėti rugiai, kad su dalge negalima bus ir pjaut. Ložė́tos avižos negera pjaut. Jų gerai įtręšta žemė: rugiai net ložė́ti. Tokiuos ložė́tuos kviečiuos nė uodas nosies neinkiš. iš susilanksčiusių, sulūžinėjusių šiaudų padarytas: Ložė́tas pėdas lengvesnis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.