.
loskauniñkas, -ė. kas dirba ne prašomas, ne iš pareigos, bet savo noru: Loskauniñkuo žmoguo nereik nė zaploto. Suprašys, ir sueis teip loskauniñkai. Loskauninkas liuob eis į dvarą didesnims darbams.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.