lopinėjimas

Lopinėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, tingų ėjimą arba vaikščiojimą be tikslų, dažnai su neigiama konotacija (pvz., apie tinginį).

Pavyzdžiai:
1. Vaikščiojimas be skubos:
"Senis lopinėjo po kiemą, niekur neskubėdamas."
2. Tingus veiksmas:
"Visą rytą lopinėjo po namus, neįsijungdamas į darbus."
3. Neigiamas apibūdinimas:
"Nustok lopinėti ir imkis veiklos!"

Sinonimai: sliūkinėjimas, vilkinėjimas, dūlėjimas.

Įrašas
Paaiškinimas	Lopinėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, tingų ėjimą arba vaikščiojimą be tikslų, dažnai su neigiama konotacija (pvz., apie tinginį). Pavyzdžiai: 1. Vaikščiojimas be skubos: "Senis lopinėjo po kiemą, niekur neskubėdamas." 2. Tingus veiksmas: "Visą rytą lopinėjo po namus, neįsijungdamas į darbus." 3. Neigiamas apibūdinimas: "Nustok lopinėti ir imkis veiklos!" Sinonimai: sliūkinėjimas, vilkinėjimas, dūlėjimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.