Lopetėlė – tai mažybinė lietuvių kalbos forma nuo žodžio lopeta (šluota). Vartojama švelniau, jautresniam ar mažesniam daiktui nusakyti.
Pavyzdžiai:
1. Mama išvalė grindis maža kambario lopetėle.
2. Senelė naudoja seną, išdžiūvusią lopetėlę daržinėje.
3. Vaikai žaidė su žirklėmis ir lopetėle, valydami įsivaizduojamą namą.
Trumpai: Maža, nedidelė ar miela šluota; dažnai vartojama šnekamojoje kalboje ar vaikams kalbant.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.