lópa. lopà.
1. šunies, katės, lapės ir kt. letena: Lapė daužėsi lopa į krūtinę savo žodžių nuoširdumui įrodyti. Vilkas kap stversis lópom – ir užsikabino. [Katė] nugries lopele nuo stalo ir nuneša Onutei valgyt. Lopa eina, ragu ėda, trumpi rūbai.
2. žmogaus rankos, kojos plaštaka: Jis paėmė savo sūnų už lopelės, ir jiedu nuėjo į darbininkų klubą.
3. rąstas atspirti atramai, su kuria paremiama iškrypusi siena: Lõpos – pėdžių atramos.
4. lentelė su kuoliuku, prikalama prie sienos metamiems siūlams užkabinti: Prikalk lõpą prie sienos – einame mesti.
į lõpą pùlti (puolinė́ti) . nuolankiai prašyti, žemintis: Nė vienai mergai nepuolinėjo į lopą: jei nori, eik už manęs, – sakė, – jei nenori, žinokis. Gausi pulti į lopą.
žąsiẽs lõpos. puriena lukšta (Caltha palustris): Jonai, eik pievon ir prirauk man žąsies lopų [vočiai gydyti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.