Logopedija – tai mokslas, tiriantis kalbos, kalbėjimo, balso, ryšio ir sąlytymo sutrikimus, jų diagnostiką, prevenciją ir gydymą.
Pagrindinės sritys:
1. Kalbos sutrikimai – pvz., dyslalija (garsų ištarimo klaidos), uždelsta kalbos raida.
2. Kalbėjimo sutrikimai – pvz., mikčiojimas, greitakalbystė.
3. Balso sutrikimai – pvz., chrapėjimas, balso stygų problemos.
4. Sąlytymo sutrikimai – pvz., kramtymo ar rijimo sunkumai.
5. Ryšio sutrikimai – susiję su neurologinėmis ligomis (pvz., afazija po insulto).
Pavyzdžiai logopedinio darbo:
- Vaikui mokyti taisyklingai ištarti garsus „r“ ar „š“.
- Suaugusiam reabilituoti kalbą po galvos smegenų traumos.
- Treniruoti sąlytimo funkcijas sergančiam disfagija.
- Koreguoti balso naudojimą mokytojui ar dainininkui.
Logopedai dirba ligoninėse, švietimo įstaigose, privačioje praktikoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.