liurlėjimas

Liurlėjimas – tai lietuvių liaudies dainavimo būdas, kai balsas imituoja instrumentinį garsą (dažniausiai skudučių ar birbynės), naudojant priebalsius „l“, „r“, „n“, „d“ ir balsio vibraciją. Tai savotiška melodinė fonetika be aiškių žodžių.

Pavyzdžiai:
1. Garsų imitavimas:
Lūrliū lūrliū, lūrliū lūrliū… (skudutės garsas).
2. Dainų fragmentai:
Oj lylio lylio, lylio lylio lyrė…
3. Ritminis pagrindas:
Dūry dūry dūry dūr, dūry dūry dūry dūr… (panašu į birbynės melodiją).

Trumpai:
Tai tradicinis garsų pamėgdžiojimas balso pagalba, dažnas lietuvių tautosakoje ir instrumentinės muzikos atkūrimuose.

Įrašas
Paaiškinimas	Liurlėjimas – tai lietuvių liaudies dainavimo būdas, kai balsas imituoja instrumentinį garsą (dažniausiai skudučių ar birbynės), naudojant priebalsius „l“, „r“, „n“, „d“ ir balsio vibraciją. Tai savotiška melodinė fonetika be aiškių žodžių. Pavyzdžiai: 1. Garsų imitavimas: Lūrliū lūrliū, lūrliū lūrliū… (skudutės garsas). 2. Dainų fragmentai: Oj lylio lylio, lylio lylio lyrė… 3. Ritminis pagrindas: Dūry dūry dūry dūr, dūry dūry dūry dūr… (panašu į birbynės melodiją). Trumpai: Tai tradicinis garsų pamėgdžiojimas balso pagalba, dažnas lietuvių tautosakoje ir instrumentinės muzikos atkūrimuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.