liuoningas

Liuoningas – tai neologizmas, sudarytas iš žodžių "liūnas" (liūdnas, sielvartaujantis) ir "ningti" (švytėti, blizgėti). Reiškia liūdnai švytintį, melancholišką grožį ar atmosferą, dažniausiai apibūdinant gamtos reiškinius, vietas ar meninius vaizdus, kuriuose deria liūdesys ir žavumas.

Pavyzdžiai:
1. Gamtoje: Liuoninga pilnaties šviesa tamsiame ežere, atspindinti vienišą gluosnį.
2. Architektūroje: Liuoningas senos griuvėsių grožis sutemose.
3. Mene: Tapo liuoningas peizažas su miglota kelione į kalną.
4. Literatūroje: Romano veikėjas stebėjo liuoningą saulėlydį, prilygindamas jį prarastai meilei.

Terminas dažnai naudojamas poetiškai apibūdinti eilėraščius, paveikslus ar akimirkas, kur liūdna nuotaika sulig žavumu sukuria gilų įspūdį.

Įrašas
Paaiškinimas	Liuoningas – tai neologizmas, sudarytas iš žodžių "liūnas" (liūdnas, sielvartaujantis) ir "ningti" (švytėti, blizgėti). Reiškia liūdnai švytintį, melancholišką grožį ar atmosferą, dažniausiai apibūdinant gamtos reiškinius, vietas ar meninius vaizdus, kuriuose deria liūdesys ir žavumas. Pavyzdžiai: 1. Gamtoje: Liuoninga pilnaties šviesa tamsiame ežere, atspindinti vienišą gluosnį. 2. Architektūroje: Liuoningas senos griuvėsių grožis sutemose. 3. Mene: Tapo liuoningas peizažas su miglota kelione į kalną. 4. Literatūroje: Romano veikėjas stebėjo liuoningą saulėlydį, prilygindamas jį prarastai meilei. Terminas dažnai naudojamas poetiškai apibūdinti eilėraščius, paveikslus ar akimirkas, kur liūdna nuotaika sulig žavumu sukuria gilų įspūdį.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.