Liuoktelėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškia švelnų, lengvą purtymas, krutinimą ar sukrėtimą. Dažniausiai vartojamas kalbant apie nedidelį judesį, kuris sukelia lengvą drebėjimą, paprastai dėl šalčio, baimės ar susijaudinimo.
Pavyzdžiai:
1. Šaltis: Nuo šalčio perėjo liuoktelėjimas.
2. Baimė: Iš baimės ją apėmė lengvas liuoktelėjimas.
3. Juda: Vėjas liuoktelėjo lapus.
Sinonimai: drebėjimas, virpėjimas, krutinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.