Liuokčioti – tai veiksmažodis, reiškiantis būti netvirtam, svyruoti, klibėti (pvz., dėl silpnumo, apsvaigimo, netvirtos atramos). Dažnai vartojama perkeltine prasme apie netvirtą padėtį, nuomonę ar jausmus.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
„Po ilgos ligos kojos dar liuokčioja.“
2. Perkeltinė prasmė:
„Jo įsitikinimai liuokčioja po šių įtikinamų argumentų.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.