"Liunčyna" – tai lietuviškas žodis, reiškiantis lūšnyną (lūšių buveinę, lūšių gyvenamą vietą). Kilęs iš žodžio "liūtas" (senovės lietuvių kalboje – "lūšis").
Pavyzdžiai:
1. Gilioje miško liunčynoje tyliai slėpėsi lūšis.
2. Medžiotojai atrado seną liunčyną uolos plyšyje.
Pastaba: Žodis yra retas, dažniau vartojamas tautosakoje ar poetiniuose kontekstuose. Šiuolaikinėje kalboje paprastai naudojamas "lūšynas".
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.