liulė́jimas.
1. → liulėti
1.
2. → liulėti 3: Ėgi kiaulio liulė́jimas – kaip teip ir nupenėjo!? Koks čia liulė́jimas – yra dailus gyvolis, ir tiek.
suliulė́jimas. → suliulėti 2: Ta šaka, kuri ketino išleisti sprogymę vaisingą, antrame suliulėjime sulos arba dar pirm žiemos pareit į medines sprogymes.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.