"Liudas" – asmenvardis, kilęs iš hebrajų vardo Jehuda („šlovinamas“). Dažniausiai siejamas su Judu Iskariotu, apaštalu, kuris išdavė Jėzų, todėl žodis tapo išdavystės simboliu.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: "Liudas Iskariotas – vienas iš dvylikos apaštalų, išdavęs Jėzų už 30 sidabrinių."
2. Perkeltinė reikšmė: "Jis elgėsi kaip liudas – slapčia bendradarbiavo su konkurentais."
3. Meninis: Kūriniai (pvz., M. Gorkio "Vasarotojai"), kur veikėjas vadinamas Liudu, pabrėžiant dviprasmiškumą ar veidmainystę.
4. Frazė: "Liudo bučinys" – veidmainiškas gestas, maskuojantis išdavystę.
Trumpai: Vardas, tapęs išdaviko sinonimu dėl Biblijos istorijos apie Judą Iskariotą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.