liubuitis

"Liubuitis" – tai lietuviškas žodis, reiškiantis "įsimylėti" arba "pamilsti". Jis vartojamas kalbant apie staigų, gilią meilės jausmo atsiradimą.

Pavyzdžiai:
1. Jis liubui iš karto ją pamatęs. (Jis įsimylėjo ją iš karto pamatęs.)
2. Ji liubui su savo vaikystės draugu. (Ji įsimylėjo savo vaikystės draugą.)
3. Seniai liubuiti – dabar tik prisiminimai. (Seniai įsimylėjau – dabar tik prisiminimai.)

Pastaba: Žodis yra retai vartojamas šiuolaikinėje kalboje, dažniau sutinkamas literatūroje ar senesnėje kalboje.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'liubuitis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Liubuitis" – tai lietuviškas žodis, reiškiantis "įsimylėti" arba "pamilsti". Jis vartojamas kalbant apie staigų, gilią meilės jausmo atsiradimą. Pavyzdžiai: 1. Jis liubui iš karto ją pamatęs. (Jis įsimylėjo ją iš karto pamatęs.) 2. Ji liubui su savo vaikystės draugu. (Ji įsimylėjo savo vaikystės draugą.) 3. Seniai liubuiti – dabar tik prisiminimai. (Seniai įsimylėjau – dabar tik prisiminimai.) Pastaba: Žodis yra retai vartojamas šiuolaikinėje kalboje, dažniau sutinkamas literatūroje ar senesnėje kalboje.