liūbėjimas

Liūbėjimas – tai lietuvių liaudies dainose (dažniausiai vestuvinėse ar raudose) vartojamas terminas, reiškiantis ilgesį, sielvartą, liūdesį, verkimo išraišką. Tai ne kasdieninė kalba, o poetinis žodis, susijęs su tradicine lyrine raiška.

Pavyzdžiai:
1. Vestuvinėse dainose:
"Ožys liūliuoja, ožkas liūbėja" – čia „liūbėja“ reiškia sielvartauja, rauda.
2. Raudose (laidotuvių raudose):
"Ir motulė liūbėjo, vaikus paverkęs" – išreiškia gilią sielvartą, verkimo toną.

Trumpai:
Tai poetinis žodis, reiškiantis sielvartą / ilgesį, vartojamas tradicinėje lietuvių liaudies poezijoje.

Įrašas
Paaiškinimas	Liūbėjimas – tai lietuvių liaudies dainose (dažniausiai vestuvinėse ar raudose) vartojamas terminas, reiškiantis ilgesį, sielvartą, liūdesį, verkimo išraišką. Tai ne kasdieninė kalba, o poetinis žodis, susijęs su tradicine lyrine raiška. Pavyzdžiai: 1. Vestuvinėse dainose: "Ožys liūliuoja, ožkas liūbėja" – čia „liūbėja“ reiškia sielvartauja, rauda. 2. Raudose (laidotuvių raudose): "Ir motulė liūbėjo, vaikus paverkęs" – išreiškia gilią sielvartą, verkimo toną. Trumpai: Tai poetinis žodis, reiškiantis sielvartą / ilgesį, vartojamas tradicinėje lietuvių liaudies poezijoje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.